Istorija
Šiandien jau niekas nebežino, iš kur iš tikrųjų kilo legendinio saldainio „Gotiņa“ (Karvutė) receptas. Daugelyje istorijos šaltinių rašoma, kad pirmoji šių saldainių gamykla buvo atidaryta Skryverių maisto kombinate 1957 metais – po to, kai Rygos maisto pramonės specialistai, bendradarbiaudami su vietiniais darbuotojais ir eksperimentuodami, buvo sukūrę savo „Gotiņa“ receptus ir technologiją. Tačiau žinoma, kad jau pirmoje nepriklausomoje Latvijos valstybėje ne viena žinomą Kaucmindės namų ruošos mokyklą baigusi šeimininkė mokėjo virti panašaus recepto saldainius „Gotiņa“. Tarpukarių laikotarpiu Latvijoje panašius saldainius gamino ir Kiuzės fabrikas (Ķuzes fabrika) bei Latvijos Pienininkų sąjunga.
1960 metais, pritariant Latvijos SSR Vartotojų bendrijų sąjungai, „Gotiņa“ pradėjo gaminti ir Saldaus maisto kombinatas („Saldus pārtikas kombināts”), todėl būtent mūsų įmonė pripažįstama seniausia saldainių „Gotiņa“ gamykla Latvijoje, nes sugebėjo išsilaikyti visais laikais, be to, pieniški saldainiai čia tebegaminami senosiose patalpose, laikantis pagrindinio tų laikų labiausiai pamėgtų saldainių „Gotiņa“ recepto principų – šviežias pienas ir kitos natūralios žaliavos bei rankų darbas. Ne veltui keletą metų iš eilės būtent Saldaus mieste pagaminti pieniški saldainiai iškovojo prizines vietas mažųjų ir vidutinių įmonių grupėje konkurse „Made in Latvia” ir buvo pripažinti labiausiai eksportuojamu produktu.
„Pirmaisiais metais saldainius „Gotiņa“ gaminome visai nedideliais kiekiais – tik Latvijos rinkai, nes tuo metu įmonėje buvo vykdoma ir kita veikla: limonado cechas, dešros cechas, duonos kepykla, daržovių ir vaisių – uogų cechas. Saldainius virė du žmonės – paprastame katile, ant malkomis kūrenamos viryklės. Kad masė nepridegtų prie katilo apačios, ji buvo maišoma mentėmis,” prisimena ilgametė įmonės darbuotoja Austra Nordena.
Vėliau kiti cechai palaipsniui užbaigė savo veiklą, o saldainių „Gotiņa“ gamyba tapo pagrindine įmonės veiklos sritimi.
„Anksčiau vieną dieną buvo ruošiama masė, kitą dieną pjaustomi ir vyniojami saldainiai. Dabar viskas atliekama per vieną dieną. Saldainių gamyba vyko daug lėčiau, nes tuomet nebuvo šiuo metu naudojamos šiuolaikinės techninės įrangos – katilų ir šaldymo stalų. Tuomet saldainių „Gotiņa“ gamyboje buvo naudojamas vietoje iš cukraus, pieno rūgšties ir vandens pagamintas invertinis sirupas.”
Latvijoje pagaminti saldainiai „Gotiņa“ buvo greitai pamėgti Rusijoje ir kitose broliškose respublikose, todėl jų gamyklų skaičius Latvijoje išaugo, įrengus pieno saldainių cechus ir kituose maisto kombinatuose.
Didžioji dalis Saldaus mieste pagamintos produkcijos patekdavo į... geležinkelio vagonus, kuriais kas mėnesį po plačiąją SSSR teritoriją buvo išvežiojama keletas dešimčių tonų šioje įmonėje pagamintų saldainių.
„Tuo metu mes neturėjome pasirinkimo, kam gaminti, o kam - ne. Buvo griežtai reikalaujama laikytis saldainių „Gotiņa“ recepto ir draudžiama ką nors keisti savo nuožiūra,” pasakoja Austra Nordena. Tačiau ir tais laikais buvo pastebėta, kad ne visi saldainiai „Gotiņa“ yra vienodi, nes nuo seno žinoma, kad net pagal vieną receptą skirtingų šeimininkių pagaminto patiekalo skonis yra visai kitoks, nes kiekviena iš jų laikui bėgant randa įvairių maisto ruošimo niuansų, kurie pastebimai įtakoja patiekalų kokybę ir suteikia subtilų skonį. Pavyzdžiui, saldainių „Gotiņa“ recepte yra nurodyta, kokie produktai, koks jų kiekis ir kokia seka maišomi, tačiau niekur nepaminėta, kad, siekiant, jog saldainiai prieš laiką nesusicukruotų, atšaldytos masės negalima pernelyg kilnoti ir tampyti. Be to, saldainių „Gotiņa“ skonio niuansus įtakoja daugelis įvairių faktorių, tame tarpe – gamyboje naudojamo kuro rūšis.
Latvijos valstybės nepriklausomybės atkūrimas ir su tuo susiję ūkinės veiklos pakeitimai pernelyg neįtakojo saldainių „Gotiņa“ gamybos Saldaus mieste. Ir praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje, kaip ir sovietmečiu, šioje įmonėje keletu pamainų dirbo 120 darbuotojų (šiuo metu – 80 darbuotojų, iš kurių 50 dirba saldainių ceche), kurie per mėnesį pagamino net iki 150 tonų saldainių realizuoti Rusijos rinkoje.
Sunkmetis įmonėje prasidėjo devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai Rusiją ištiko finansų krizė. Pasibaigus bendradarbiavimui su šia didžiule šalimi, sparčiai sumažėjo gamybos apimtys. Tuomet buvo gaminama visai nedaug saldainių vietinei rinkai.
2000 metais, atsiradus naujoms eksporto galimybėms, palaipsniui didinant įmonės gaminamų produktų asortimentą, gamybos apimtys vėl padidėjo.
